- krikštinti
- krìkštinti (-yti), -ina, -ino tr. 1. BzB296 žr. krikštyti 1: Mūsų krašte tuo vardu labai retai ką krikština rš. Jonas krikštino upėj Jordane brš. 2. prk. pradėti pirmą kartą ką daryti: Nedėlioj jau krìkštysim obuolius (pradėsime valgyti) Smn. | refl.: Pernai pasodinau kriaušės sėklą, tai šįmet jau lapiukai krìkštinasi (rodosi, sprogsta) Lš. 3. prk. gardinti, skaninti: Šventa Ona krìkština obuolius (apie tą laiką – liepos 26 d. obuoliai prinoksta) Smn. | refl.: Kad išrūgų būt, tai labai gerai krìkštinas [blynai] Krok. \ krikštinti; apkrikštinti; pakrikštinti
Dictionary of the Lithuanian Language.